Atsiskaitymas Kaupas
Kaupas (vok. Kaupas, iš kuršių lit. Kaūpas - liet. „Birus žemės kaupas“) arba, greičiausiai, iš senovės šiauriečių Kaupas - „derybos“ - senovės Prūsijos (Sembijos) prekybos ir amatų centras, egzistavęs 9- X amžius į šiaurę nuo Sambijos Rytprūsiuose. Vikingų amžiuje šis proto miesto centras Prūsijos srityje buvo vienas iš gintaro kelio iš Baltijos į Viduržemio jūrą taškų.
Senovės Kaupas buvo įsikūręs Kuršių nerijos Brokisto įlankos pakrantėje (šalia šiuolaikinio Mokhovoe (Viskauten) kaimo Kaliningrado srityje). Išvertus iš senovės skandinavų kalbos, šis pavadinimas reiškia „turgavietė“, „mugė“. „Kaup“ buvo įkurtas apie 800 metų ir varžėsi dėl viršenybės prekyboje su Truso miestu.
Kapų kapas Kaupo miško ruože vietos istorikams buvo žinomas nuo 1865 m., O su juo susijusią gyvenvietę 1979 m. Atrado archeologas VIKulakovas, netoli nuo Mokhovoye kaimo Zelenogrado miesto rajone, Rusijos Kaliningrado srityje. Federacija.
Gyvenvietė kuršių
Kuršiai yra viena garsiausių baltų genčių, susiformavusi apie V – VI amžius pietrytinėje Baltijos pakrantėje. Tuo metu kuršių žemes vakaruose skalavo Baltijos jūra, Minijos upės baseinas ir Ventos upė rytuose. Palaipsniui genties teritorija išsiplėtė į šiaurę. X-XII amžiai - kuršių genties klestėjimas.
Kuršiai yra vienintelės Baltijos gentys, gyvenančios dabartinėje Lietuvos teritorijoje, plaukusios palei Baltijos jūrą. Kuršiai buvo geri kariai, ką liudija Islandijos sakmės ir senovės kronikos. Vikingų laikais kuršiai ne tik aktyviai dalyvavo prekyboje jūra ir plėšikais, bet ir savo kraštuose turėjo didelius prekybos centrus. Šiai genčiai priklausė pajūrio teritorijos nuo Ventos rago iki Rygos įlankos.
Šiuolaikiniai archeologiniai tyrimai Kaliningrado srityje (dr. Vladimiras Kulakovas) parodė, kad XI-XII a. Kuršių gyvenvietės buvo ir Šiaurės Sembijoje.
XIII amžiuje. kuršiai atkakliai kovojo su kardų nešėjų ordino riteriais, kuriuos palaikė visos Vakarų Europos šalys, tačiau buvo nugalėti ir pakrikštyti. Žinoma, kad nenorėję krikštytis kuršiai išvyko į Lietuvos teritoriją, kur įkūrė savo gyvenvietes.
Dėl 1422 m. Melnės taikos sutarties tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Livonijos ordino Pietų Kuronijos teritorija atiteko Lietuvai, o Šiaurės Kuronijos teritorija - Livonijai.
